- pogalvis
- pógalvis sm. (1) žr. 1 pagalvis: 1. J.Jabl Veizdėk po mano pógalviu – rasi pakištas pirštines J. Pasidėjęs strielbą prie savęs, pištelietus po pogalviu, atsiguliau ing lovą I. Tebūna mums užklode dangus, o pogalviu akmuo V.Kudir. 2. Pinigus iš pogalvių jau pavogęs BsPIII322.
Dictionary of the Lithuanian Language.